norėjosi pasidalinti su Jumis savais moterų ir vyrų fizikos ir psichikos stebėsenos rezultatais. Labai tikiuosi Jūsų, kaip išmintingos gyvenimo vertintojos, komentaro.
Jau kurį laiką esu įtraukta į nepatenkintų balandžių gyvenimą. Nebuvau dalyvė, tik tyli tarnaitė. Kantriai klausiau gomurinio bumbėjimo, kuopiau jų perdarytą maistą. O jie vis pampo ir vis labiau panašėjo į skraidančias granatas, nuo kurių nutūpimo byrėdavo plytos.
Ir štai, atėjus biologiniam pavasariui, įvyko keistas dalykas. Vietoj balandžių pasirodė žvitriaakės kuosos. Jos mikliai iškrapštė balandžius ir iki paskutinio plyšio iššvarino namus. Kuosos plėtėsi, statė priestatus, steigė kuosų mokyklas. Jos ne tik kad kiekviena turėjo po atskirą kambarį, jos buvo VISUR! Pradėjo atrodyti, kad net pasaulis sukasi vien todėl, kad skraido kuosos.
Aš tik konstatuoju faktus. Kaip nešališka stebėtoja ėmiau galvoti, kad gal reikėtų rasti vietos ir balandžiams? Pradėjau vaikyti kuosas. Vos priartėja, o aš jau šluotražiu mosuoju. Kartą pasigirdo plojimai, žiūriu – kaimynas, šypsosi ir pritariamai kinkuoja galvą.
Tada ir pagalvojau: kas aš? stebėtoja? režisierė? ar... kuosa? juk ne balandis?Kaimynas sako, kad negalime žinoti atsakymo, galime tik juo būti. Ir nusijuokęs prideda: „Cherchez la femme.“
2012 m. kovas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą