Lapkritis

Prieš pat Naujuosius metus į kino teatro „Planeta“ kiemą įvažiavo sunkvežimis, brezentu dengtu kėbulu. Lengvai snyguriavo, tačiau Kalėdų dvasia dar nebuvo atėjusi. Iš kabinos iššoko vyrukas su „Prima“ dantyse ir atvožė kėbulo galą. Pūsdami dūmus išsikepurnėjo dar keturi.

„Tai kur viską nešam?“ – paklausė vienas. „Tik kraustyk neklausinėjęs“, – nušveisdamas nuorūką urgztelėjo vairuotojas. Du iš jų vėl įlipo vidun ir perdavinėjo dėžes likusiems. Ant vienos buvo užrašyta „Televizor „Temp-2“, ant kiek mažesnės – „Magnetofon „Gorkij“, „Magnetofon „Tembr“ (MAG – 59), ant mažiausios – „Šveinaja mašyna „Podolsk“. Po to eilė atėjo medinių lentų dėžėje tūnančiam stacionariam kino projektoriui mono, KPT-3. Prakaito ant kaktų dar nesimatė, kol vyrai nesiėmė paskutiniojo krovinio – rojalio „Becker“. Viską iškrovę, vienu degtuku visi prisidegę vėl užtraukė dūmą.

Naujųjų išvakarės. Už lango lengvai snyguriavo. „Planetos“ I salės fojė švietė retašakė išstypėlė eglė. Kavinėje už stalų įraudusiais veidais sėdėjo techninis vadovas Valerijus, vyr. kino mechanikas Aleksejus, I kategorijos kino mechanikas Povilas, kino mechanikas Stasys, kino mechaniko padėjėjai – Andriucha, Nijolė ir Saša, tarp jų įsispraudęs tylėjo dailininkas Petras, prieš jį – skardžiabalsė vyr. kasininkė Regina, lyg koks žąsų pulkelis ją aptūpę – kasininkės Maša, Irutė, Jadvyga, Birutė ir Ona. Į pokalbį, kurio jau niekas nebegirdėjo, viena per kitą įsiterpdavo valytojos Ania, Danuta ir Zina. Lyg prie stalo, stiklinaites ant „Beckerio“ susidėję, sėdėjo šaltkalvis Ignas, stalius Igoris, „mikšeriai“ Lioša ir Marekas.

Ir nors nei vienam „Planetos“ darbuotojui nebuvo parašytas Garbės raštas anei padėka, tačiau padalinę tryliktą atlyginimą, direktorius Vladas ir buhalterė Helena Naujuosius ramia širdimi šventė kino teatre „Pergalė“.

1973-ųjų sausio 1 d. 10 val. darbe buvo visi. Vis dar lengvai snyguriavo.

Iš „Planetos“ / „Skalvijos“ metraščio (1973 m.)

2012 m., lapkritis