Vieno Vilniaus kiemelio sandėliukuose už spynų gyvena gėlės: rožės, tulpės, kardeliai, gvazdikai, chrizantemos ir gerberos. Šios prieglaudos celės mažos, tačiau ne vienutės. Naktimis, ir karštyje, ir šaltyje, drėgmė ir pelėsis sumyšta su baimės aromatu. Įvairiaspalvės, grakščios, garbiniuotos tremtinių iš Olandijos galvos neturi kitokio kvapo. Jos gyvena laukimu. Ankstyvą rytą, kartais dar visiškoj tamsoj, o kartais jau pro lentų plyšius veriant saulės spinduliams, gėlės laukia, kada bus ištrauktos iš šių pridvisusių sandėliukų. Durims atsivėrus, pasirodo bebruožiai veidai. Ima barškėti iš celių traukiami vežimaičiai, meškos judesiais dedamos plastmasinės vazos su spalvotais žiedais. Tremtinės iš Olandijos nusipurto nakties likučius ir pradeda savo darbo dieną. Iššaukiamai švytėdamos, jos nori būti pasirinktos. Ir jas pasirenka. Chrizantemas tradiciškai perka gedulingiems ritualams, rožes – jubiliejams, gvazdikus – oficialioms šventėms. Tulpės dažniausiai parenkamos vaidilutėms.
Lapkričio 19 dieną Goda, laikinai einanti visas pareigas „Skalvijoje“, kartu su akademijiečiais apspito gėlių turgelį. Jie pirko viską: rožes, gvazdikus, chrizantemas, gerberas, tulpes. Tais margaspalviais žiedais sužydo visa „Skalvija“. Tą vakarą mašinos, važiuojančios pro šalį, pratisai signalizavo. Minia tekėjo į salę džiaugsmingai skanduodama: „Mes laimėjom!“ Visi laukė, kada ekrane pasirodys Didžiosios pergalės transliacija iš Paryžiaus. 21:00. 21:15. 21:27. Praėjo pusvalandis, o ekranas vis dar tylėjo. Laukė visi. Tačiau gan greitai susiprato – streikuoja prancūzų televizija. Dėl to nuotaika neblogėjo. Skleisdamos laimės kvapą, gėlės laukė iš Prancūzijos pargrįžtančių, apdovanotų skalvijiečių.
2010 m. lapkritis
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą