Gegužė

Anna Patarakina©

„Tam tamtam tam tam, tam tamtam tam tam...“ – natas penklinėje iš lėto dėliojo Beethovenas Teplicos kurortinio namelio verandoje. „Tam tamtam tam tam, tam tamtam tam tam...“ – Napoleono armijos likučiai žingsniavo Maskvos link.

„Tam tamtam tam tam, tam tamtam tam tam...“ – vienuoliktą kartą 7-osios simfonijos Allegretto klausėsi Teresė. Ji nebuvo didelė klasikos žinovė, nesilankė filharmonijoje, tačiau „Facebooke“ rasta nuoroda ją visiškai užvaldė.  

„Tam tamtam tam tam, tam tamtam tam tam...“ – Teresė klausėsi, kaip altai ir violončelės pradeda, kaip tuo pačiu ritmu žingsnius dėlioja smuikai ir kaip visas tas „tam tamtam tam tam, tam tamtam tam tam...“ nuveda į styginių ir medinių pučiamųjų fortissimo. Dvyliktą kartą klausydama Allegretto, Teresė suprato, kad tai lemtingas atradimas.

„Tam tamtam tam tam, tam tamtam tam tam...“ – nuobodžiai merkė lietus, po kalną bėginėjo šunys, o šeimininkai maišeliuosna dėjo jų palikimus. Varnos perėjo istorijos metraštininkus, debesys nešiojo blogas ir geras mintis, o Allegretto toliau žingsniavo pustoniais.

„Tam tamtam tam tam, tam tamtam tam tam...“ – pasigirdo toks pat beldimas į duris. „Turbūt likimas“, – pagalvojo Teresė, paskui prisiminė, kad tai kitos simfonijos tema, ir nuraudo pati sau. „Jūs apliejote mūsų butą, – pasigirdo disonansas, – jūs turėsite dabar... ir kiek galima tą pačią...“ Teresė uždarė duris. Pasiremdama vaikštyne, grįžo prie kompiuterio. „Greitai.lt“ susirado skrydį į Vieną, nusipirko bilietą į filharmoniją ir netrukus jau žingsnis po žingsnio leidosi žemyn.

„Aš vis tiek padarysiu šitą filmą“, – ryte nubudęs pagalvojo jaunasis režisierius. Už sienos ir vėl girdėjosi: „Tam tamtam tam tam, tam tamtam tam tam...“

2013 m., gegužė