Smagiai
ritinėjasi po gatvę tuščios vienkartinės stiklinaitės.
Tai
džiaugsmo šokis pagirdžius ištroškusius bėgikus.
Tai
ir mirties šokis, atlikus vienintelę savo gyvenimo misiją.
Stiklinaitės
– šokėjėlės. Jos išrinktosios.
Jos
atgaivino išsekusius maratono bėgikus.
Ir
joms visai nesvarbu - kur jie bėga, kada jie atbėgs.
Stiklinaitėms
buvo svarbu pagirdyti.
Vos
po kelių akimirkos gurkšnių nusviestos, jos tapo laisvos.
Laisvos
nuo funcijos, laisvos nuo gyvenimo.
Galinčios
sušokti vienintelį savo gyvenime mirties šokį.
Kiek
per liūdnai „Surrender“ uždainuoja Elvis.
Iš
mašinos išlipa merginos su vienkartiniais maišais.
Serafina L., kūrybinės dirbtuvės, „Skalvija“,
2014, gegužės 25 d.
