Ir
suvilnijo rugiai Lukiškių aikštėje, pasėti gegužės 29 d. Atrodytų, ką tik, tą
pavasario trečiadienį, visas „Skalvijos“ kolektyvas kartu su kitais
entuziastais žarstė grūdus į kairę ir į dešinę. O štai dabar jau siūbuoja geltonos
varpos vidury Vilniaus, lyg dainas dainuotų. Ant suoliukų sėdi žmonės, žiūrėdami
į tą Jorės lauką prisimena paskutines vienkiemių vasaras. Apeliacinio teismo
rūmų darbuotojai, žvilgtelėję pro atvirus langus, nebepajėgia akių atitraukti.
Taip juos ramina tas 200 kv. metrų ploto bangavimas. Ne tik ramina, bet ir įkvepia
teisingiems sprendimams. Mamos, atsivedusios vaikus, pasakoja duonelės gimimo
istoriją. Niekas po to nebenori užaugęs būti nei Seimo darbuotojais, nei
kosmonautais, nei daktarėm anei manekenėm.
Tačiau
atėjo laikas rugiapjūtei. Skalvijiečiai ir kiti Jorės lauko sėjėjai vėl
susirinko. Dalgiai gerai išplakti, tad rugiai pjaunami itin darniai –
nugara nugaron. Paskui eina moterys, riša ir stato pėdus. Suplukę, bet laimingi
visi grįžta į savo darbo vietas.
Tą
pačią rugpjūčio 16 d. 17 val. „Skalvijoje“ buvo pradėta rodyti trilogija
„Rojus“. Eidami žiūrėti pirmosios dalies
„Meilė“, žiūrovai galėjo iš rugių pėdo išsitraukti po vieną varpą.
„Viskas
prasideda nuo edukacijos“, – vienoje kalboje pasakė kultūros ministras.
2013 m., liepa
