Buvo neįtikėtinai
šiltas pavasaris. Nors dar tik kovo 8-oji, miškai jau mėlynavo žibutėm. Prie
parduotuvių stovėjo bobutės ir šypsenomis siūlė mažas, siūlais apvytas mėlynas
puokšteles. Šalia, kibirėliuosna įbridę, galvas nuleidę, lūkuriavo narcizai.
Nuo ryto
„Skalvijos“ durys nebeužsivėrė. Suplūdo tulpių, rožių, narcizų, hiacintų
aromatai, kurie sumišo su skalvijiečių džiugesiu ir jauduliu.
Lygiai vidurdienį
adresu info@skalvija.lt atėjo laiškas – nuo
prezidentės. Prisegtuke – oficialus sveikinimas su „Planetos-Skalvijos“ 50-mečiu.
O pačiame laiške parašyta: Mielieji, deja,
dalyvauti negalėsiu – baisingai nuvargino Kaziuko mugė. Be to, reikia paruošti
kalbą Kovo 11-ajai. Tačiau artimiausiu laiku ketinu pakalbėti su Artūru dėl
antrosios salės grąžinimo „Skalvijai“. Jūsų
Dalia
19 val.
Sugurmėjus į salę visiems „Planetos-Skalvijos“ personažams, suskambo vieno
pirmųjų kino žiūrovų – Virgilijaus N. atliekama daina: „Aš papuuuuošiuuuu...“ Po
jos prisiminimais apie kino salės šiferinę apdailą ir darbą aparatinėje
pasakojo pirmoji „Planetos“ kino mechanikė Irena V., atvykusi specialiai į
jubiliejų iš Berlyno. Filmą iš filmų sukūręs Denisas K. pats jį rojaliu
„Becker“ ir įgarsino. Jam talkino Šv. Kristoforo orkestras. Galiausiai Radvilas
Š. aukcione išpardavė „Skalvijos“ užkaborius.
Lygiai vidurnaktį
Julijus L. uždegė „Planetos“ namo neoninį meškiuką su berniuku ir balionais. Po
trijų minučių švytėjimo šie pamirksėjo ir... užgeso.
Trečią valandą
nakties norėdama išjungti kompiuterį, direktorė Vilma L. savo pašte randa
laišką nuo mero: Sveikinu visą
„Skalvijos“ kolektyvą, švenčiantį šį miestui reikšmingą įvykį. Linkiu sėkmingai
dirbti dar kitus penkiasdešimt metų. P. S. Prisegtuke yra nutarimas dėl
„Skalvijos“ perkėlimo į naujas, ką tik moderniai įrengtas „Menų spaustuvės“
patalpas.