Na ir kas, kad nešildomi butai apėjo pelėsiais, o bulvės ir šį kartą gelbėjo lietuvį – širdys dar iiilgai dainavo: „Viens du trys, graži Lietuva, kaaip gėleelė žydi visada.“ Tankai jau išbildėjo iš Lietuvos, palikdami skaudžius, o ir džiugius gatvių žymėjimus. Dar buvo nepažinti laisvės džiaugsmai ir nuopuoliai.
1992 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkis (Nr. 309 V): Reorganizuoti „Planetos“ kino teatrą Vilniuje, A. Goštauto nr. 34, į Vilniaus kino centrą. (Pasirašo Vilniaus miesto meras A. Štaras.) Nuo tol, sumokėjęs 15 „žvėriukų“ už „Lietuvos rytą“, Kino repertuare galėjai nebeieškoti „Planetos“. „Vilniaus kino centras“ stoja avangardan prieš „Lietuvą“, „Pergalę“, „Helios“. Visiems laikams iš repertuaro dingsta „Partinis bilietas“, „Pirmininkas“, „Leninas spalyje“. I salės ekrane – Hupper, Imamura, Joselianis, Truffaut, Scola, Bergmanas, II-osios – „emanuelės“, „žandarai, žandariukės“, „žvaigždžių karai“, „gladiatoriai“. 1993 m. sausio 21 d. I salėje studija „Kinema“ išrodo pirmuosius laisvai kurtus filmus: „Neregių žemė“, „Atverti duris ateinančiam“, „Griuvėsių apaštalas“, „Trys dienos“.
1992 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto valdybos potvarkis (Nr. 309 V): Reorganizuoti „Planetos“ kino teatrą Vilniuje, A. Goštauto nr. 34, į Vilniaus kino centrą. (Pasirašo Vilniaus miesto meras A. Štaras.) Nuo tol, sumokėjęs 15 „žvėriukų“ už „Lietuvos rytą“, Kino repertuare galėjai nebeieškoti „Planetos“. „Vilniaus kino centras“ stoja avangardan prieš „Lietuvą“, „Pergalę“, „Helios“. Visiems laikams iš repertuaro dingsta „Partinis bilietas“, „Pirmininkas“, „Leninas spalyje“. I salės ekrane – Hupper, Imamura, Joselianis, Truffaut, Scola, Bergmanas, II-osios – „emanuelės“, „žandarai, žandariukės“, „žvaigždžių karai“, „gladiatoriai“. 1993 m. sausio 21 d. I salėje studija „Kinema“ išrodo pirmuosius laisvai kurtus filmus: „Neregių žemė“, „Atverti duris ateinančiam“, „Griuvėsių apaštalas“, „Trys dienos“.
„Kino centro“ direktorius Turčinavičius sukasi kaip vijurkas. Ir ne tik turi pagloboti jo valdžion priskirtus kino teatrą „Draugystė“ ir knygyną „Šatrija“ ar tinkamai iškabinti skirtingų šalių vėliavas kino šventėms.
Už raudonu dermantinu apmuštų durų sukaitusi sekretorė spausdina vieną įsakymą po kito. Dėl girto kino mechaniko, kuris kiną rodė kaip savo konceptualią autorystę – su pauzėm ir ne rėmelyje, dėl sava degtine bare prekiaujančios barmenės, dėl piniginio trūkumo ar pravaikštų.
Už raudonu dermantinu apmuštų durų sukaitusi sekretorė spausdina vieną įsakymą po kito. Dėl girto kino mechaniko, kuris kiną rodė kaip savo konceptualią autorystę – su pauzėm ir ne rėmelyje, dėl sava degtine bare prekiaujančios barmenės, dėl piniginio trūkumo ar pravaikštų.
Turčinavičiui nuolat teko iš kažko „žvėriukus“ atimti, o kažkam pridėti. Naktimis jį kamavo nemiga - vis galvodavo apie naująjį Kino centro pavadinimą.
Iš „Planetos“ / „Kino centro“ / „Skalvijos“ metraščio (1993 m.)
2013 m., sausis
