Spalis

1963 m. kovo 17 diena. 8 valanda ryto. Vilniaus mieste iš gausybės garsiakalbių, lyg iš visų Stambulo minaretų, suskamba kvietimai į neeilines tarybines apeigas. Apsirėdę plačiapečiais paltais Lietuvos respublikos darbo žmonės žygiuoja į rinkimus. Metant lapelį į urną, rankos nesudreba, nes abejoti netenka renkant LTSR Aukščiausiąją tarybą ir vietines tarybas. Atlikus visuotinę pareigą, visi eina švęsti. Renkasi draugingose kompanijose, valgo silkę su bulvėm, užgeria „baltąja“.

Vaikai kovo 17 d. 12 val. eina į kino teatrą „Planeta“, kur II salėje žiūri filmą „Dainuojanti pudrinė“.

Kovo 18 d. I-oje „Planetos“ salėje jau nuo 10 val. ryto iki pat vėlyvo vakaro žiūrovams sukamas filmas „Akmeninio erelio urve“, o II-oje nuo 11 val. tik suaugusiesiems – spalvotas „Chuanas Galjo“.

1963 m. prieš pat šventinį Gegužės 1-osios paradą darbo žmonės plūsta pažiūrėti „Planetoje“ rodomo Sergejaus Eizenšteino filmo „Šarvuotis „Potiomkinas“. Plūsta ir po to.

Kai 1963 m. birželio 22 d. iš kosmoso į Žemę pargrįžta Valerijus Bykovas su kosminiu laivu „Vostok – 5“ ir Valentina Tereškova su „Vostok – 6“, jiems suteikiami TSRS kosmonautų vardai. Iškart po iškilmingos ceremonijos, paspaudęs rankas kosmonautams, Nikita Chruščiovas nuskuba rašyti sveikinamojo laiško į Vatikaną popiežiui Pauliui VI, kuriam nuoširdžiai linki sėkmingai dirbti taikos ir bendradarbiavimo labui.

Birželio 29 d. į „Planetos“ II salę nei 15, nei 21 val. netelpa visi norintys pasižiūrėti Michailo Kalatozovo filmą „Skrenda gervės“. Seanso metu rieda ašaros, byra saulėgrąžų lukštai.

Iš „Planetos“ / „Skalvijos“ metraščio (1963 m.)

2012 m., spalis