1963
m. kovo 17 diena. 8 valanda ryto. Vilniaus mieste iš gausybės garsiakalbių, lyg
iš visų Stambulo minaretų, suskamba kvietimai į neeilines tarybines apeigas. Apsirėdę
plačiapečiais paltais Lietuvos respublikos darbo žmonės žygiuoja į rinkimus.
Metant lapelį į urną, rankos nesudreba, nes abejoti netenka renkant LTSR
Aukščiausiąją tarybą ir vietines tarybas. Atlikus visuotinę pareigą, visi eina
švęsti. Renkasi draugingose kompanijose, valgo silkę su bulvėm, užgeria
„baltąja“.
Vaikai
kovo 17 d. 12 val. eina į kino teatrą „Planeta“, kur II salėje žiūri filmą „Dainuojanti pudrinė“.
Kovo
18 d. I-oje „Planetos“ salėje jau nuo 10 val. ryto iki pat vėlyvo vakaro žiūrovams
sukamas filmas „Akmeninio erelio urve“, o II-oje nuo 11 val. tik suaugusiesiems
– spalvotas „Chuanas Galjo“.
1963
m. prieš pat šventinį Gegužės 1-osios paradą darbo žmonės plūsta pažiūrėti
„Planetoje“ rodomo Sergejaus Eizenšteino filmo „Šarvuotis „Potiomkinas“. Plūsta
ir po to.
Kai
1963 m. birželio 22 d. iš kosmoso į Žemę pargrįžta Valerijus Bykovas su
kosminiu laivu „Vostok – 5“ ir Valentina Tereškova su „Vostok – 6“, jiems
suteikiami TSRS kosmonautų vardai. Iškart po iškilmingos ceremonijos, paspaudęs
rankas kosmonautams, Nikita Chruščiovas nuskuba rašyti sveikinamojo laiško į
Vatikaną popiežiui Pauliui VI, kuriam nuoširdžiai linki sėkmingai dirbti taikos
ir bendradarbiavimo labui.
Birželio
29 d. į „Planetos“ II salę nei 15, nei 21 val. netelpa visi norintys
pasižiūrėti Michailo Kalatozovo filmą „Skrenda gervės“. Seanso metu rieda
ašaros, byra saulėgrąžų lukštai.
2012 m., spalis