Žliugėmis žėlė apžėlė „Skalvijos“ granito slenksčiai. Net ir kamanė iš nuobodulio paliko savo
namuką jame. Užtat visą liepą beatostoginiai administracijos kūneliai galėjo stiprintis žliugių
salotomis. Dar vienas kitas rūgštelės lapelis nuo Neries pakrantės ir žiū, jau sveikuose kūnuose
apsigyvena ekologiškos sielos. Tada ir mintys lyg balti popieriaus lapai – statiški, apatiški.
Gedimino kalno plikei pritaikytas dirbtinis perukas. Kalno pilies moterims nepavyks nuo jo
pasiskabyti dienos salotoms. Ims ir nučiuoš po vienos iš liūčių tas prismaigstytas žaliasis kilimėlis
tiesiai į Vilnelę. Neš nuneš jį į Viliją, o Vilija į Nemuną. Pamatęs kaimietis tokį gamtos darinį,
nebepatikės, kad tėvynę mylime labiau net už gyvenimą.
Ir kas pirmiau prasidėjo – klimato ar žmogaus smegenų atšilimas? Nieks neatsakys.
Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės kampiniame name jaunas revoliucionierius Denisas
kiekvieną rytą išeina į bokštelį ir miestui trimituoja: „Man miegančiam vienam kažkas
suriko: „Kelkis!“
namuką jame. Užtat visą liepą beatostoginiai administracijos kūneliai galėjo stiprintis žliugių
salotomis. Dar vienas kitas rūgštelės lapelis nuo Neries pakrantės ir žiū, jau sveikuose kūnuose
apsigyvena ekologiškos sielos. Tada ir mintys lyg balti popieriaus lapai – statiški, apatiški.
Gedimino kalno plikei pritaikytas dirbtinis perukas. Kalno pilies moterims nepavyks nuo jo
pasiskabyti dienos salotoms. Ims ir nučiuoš po vienos iš liūčių tas prismaigstytas žaliasis kilimėlis
tiesiai į Vilnelę. Neš nuneš jį į Viliją, o Vilija į Nemuną. Pamatęs kaimietis tokį gamtos darinį,
nebepatikės, kad tėvynę mylime labiau net už gyvenimą.
Ir kas pirmiau prasidėjo – klimato ar žmogaus smegenų atšilimas? Nieks neatsakys.
Gedimino prospekto ir Vilniaus gatvės kampiniame name jaunas revoliucionierius Denisas
kiekvieną rytą išeina į bokštelį ir miestui trimituoja: „Man miegančiam vienam kažkas
suriko: „Kelkis!“
2012 m., rugpjūtis
