Kai prieš 50 metų pranašas Jurijus grįžo iš Dangaus, Žemėje niekas nebuvo pasikeitę. Tiesa, slyvaitės ir vyšnaitės jau buvo pradėję žydėti, o kaštonai tik tik spėjo išlankstyti savo žalius pirštelius. Vis dėlto 108 minučių pabuvimas Danguje savo davė.
Lietuvos Kinematografijos ministerijoje buvo sušauktas neeilinis posėdis. Nei abejonių, nei diskusijų niekam nesukėlė ministro mintis, kad reikia kuo greičiau pastatyti naują kino teatrą, kuris vadintųsi „Planeta“. Tokiam kino teatrui buvo ieškoma ypatingos vietos. Galbūt todėl šio vienbalsio sprendimo įgyvendinimas kiek užtruko.
Pagaliau, po pusantrų metų, prieš rinkimus į LTSR Aukščiausiąją Tarybą ir vietines tarybas buvo prisiminta, kad Karolio Požėlos gatvėje neseniai pastatytame menininkų name ant Neries kranto yra dvi salės. Visiems net palengvėjo. (Už šį prisiminimą draugas J. V. gavo premiją.)
Netrukus buvo imtasi skubių darbų. Interjero apdailai pirmą kartą respublikoje buvo nuspręsta panaudoti modernią medžiagą – šiferį. Salių jaukumui sukurti pasirinktos ne tokios modernios, bet natūralios medžiagos – plytos ir medžio plokštės.
Kai 1963 m. iš Dangaus pargįžo pranašė Valentina, Žemėje jau buvo kai kas pasikeitę. Vilniuje, name ant Neries kranto veikė vienintelis dviejų salių kino teatras „Planeta“, kurio antrojoje salėje buvo rodomas naujas filmas „Skrenda gervės“.
Ištrauka iš būsimos knygos.
2011 m., gegužė
