Kartą gyveno paprasta ir nuoširdi Elenėlė. Jos pomėgis buvo važinėtis miesto troleibusais bei autobusais ir kalbėtis su žmonėmis apie jai labai svarbius dalykus. Kartais ji važiuodavo vos vieną stotelę, o kartais išlinguodavo troleibusu visą maršrutą. Šią merginą gerai pažinojo vairuotojai, o kontrolieriai leisdavo važinėti be bilieto.
Įlipa Elenėlė į troleibusą, perveria rudomis akelėmis važiuojančius ir, suradusi tinkamą žmogų, prasibrauna iki jo.
„O girdėjai, rodo tokį filmą „Serafina“? Baisiai geras.“ – kreipėsi ji į studentę. „Apie tokią trenktą dailininkę? Mačiau, „Skalvijoj“.“ „Ji menininkė, o ne trenkta“ – pyktelėjo Elena. „Joooooo, tookio gražaus filmo seeeniai nebuvau maaačius.“ – įsiterpė vidutinio amžiaus moteris. „Koks koks gražus?“ – vos neužgriuvo jos draugė.
Atsakymo Elenėlė jau nebelaukė, išlipo iš troleibuso ir, kvėptelėjusi gaivaus oro, įšoko į sustojusį autobusą. Žvitriai apsidairė ir žnegtelėjo prie pilvotos moters. „Vakar „Skalvijoje“ mačiau filmą „Mažylė“. Kokia smagi ta mergaičiukė, kurią pasiėmė auginti cirkininkai!“ „Čia jūs man sakot?“ – nustebusi atsisuko kūdikio besilaukianti moteris. „Jums. O gal jau matėt?“ „Nevaikštau į kiną, tokių smagių mergaičiukių jau turiu keturias, bet galiu seseriai pasakyti, ji kino mėgėja.“ „Seseriai, jaučiu, labiau tiktų „Magiškasis Paryžius.“ „Na, ji labai uždara, žiūri tik visokias dramas.“ „Aišku, vadinasi, „Veronika ryžtasi mirti“ jai netinka...“ – susimąstė Elena. „Tegul pasižiūri „Myliu tave, Filipai Morisai!“ – šalia pasigirdo vaikino balsas. „Juokauji? Draugeliui geriau pasiūlyk. Tegul pasižiūri „Aš, tu, ir kiti“.“ Atsilabinusi Elenėlė vėl išlipo. Tą dieną, o ir kitas dienas, jos laukė dar ne vienas maršrutas, dar ne vienas būsimas „Skalvijos“ žiūrovas.
Mėnesio gale Elenėlė buvo išrinkta „Skalvijos“ mėnesio darbuotoja. Jai buvo išduotas liaudies medikės sertifikatas, o reklamos agentūrų konkurse merginai įteiktas specialusis prizas – kelionė aplink pasaulį.
2010 m. birželis
